Aprašymas

Kuriant šį vainikėlį vis prieš akis mačiau žydinčią obely, kokio užburiančio grožio šio medelio žiedai ir kokie gardūs jo vaisiai.. Kažkada svajojau pasivaikščioti tarp žydinčių Sakurų ir apie tai vis galvojant priėjau prie ką tiks pražydusios mūsų obelies. Ilgai tą kartą aš grožėjausi ja, vis negalėdama atitraukti savo akių nuo jos įstabaus grožio žiedų.  O kai galiausiai užmerkiau savo akis – pasijutau lyg tie dailūs žiedeliai nugulė mano pačios širdyje.. 🙂

Dalinuosi įkvepiančiomis Salomėjos Nėries eilėmis..

..O kadaise šventą ąžuolyną
Buvo nuodėmė kirviu paliest…
Juk ne svetima ranka sodino
Ir jaunutį daigą obelies.

Ir ne veltui skiepino senoliai
(Amžina ramybė kaulams jų!)
Medį taip mylėt — kaip tikrą brolį.
Neraškyti vaismedžių baltų.

Kiek audrų per Lietuvą nuslinko,
Su šaknim išraudamos medžius…
Bet pavasariais… kaip akiai linksma,
Kaip šviesu po žydinčius sodžius. —

Kai sukibę rankom — lyg mergaitės,
Krykštaujančios, lengvos — paplasta
Leidžias į pakalnę obelaitės…
O palaiminta, šalie gimta!

Pavasariu spindintis floristinis, rankų darbo vainikėlis su gintarais. Pagal Feng Shui, gintarą patartina dėti į tuos kampus, kuriuose reikalingas atsipalaidavimas ir apvalymas.

Vainikėlio skersmuo apie 14 – 15 cm.